Senovinis Ormana kaimas ir Altinbešik urvas

Senovinis Ormana kaimas ir Altinbešik urvas

Siūlome jums ypatingą planą – dienos kelionę Tauro kalnuose slypintiems lobiams atrasti! Palikę triukšmingą turistinę pakrantę pasinersite į tykią provincijos gyvenimo tėkmę: aplankysite šimtmetį Ormanos kaimą ir atsigaivinsite Altinbešik urvo vėsa.

Ar esate girdėję apie „saguotus“ namus? Tai yra šis Turkijos regionas. Taip vaizdžiai apibūdinamas senovinis statybos būdas, kai medinis pastato karkasas užpildomas akmenimis nenaudojant nei cemento, nei skiedinio. Tiesą sakant, tiksliau juos būtų vadinti „dygliuotaisiais“, nes mediniai kaiščiai primena ežio spyglius.

Įdomu, kad kadaise per šią vietovę driekėsi seldžiukų Konijos–Antalijos karavanų kelias, o gyvenama čia buvo dar helenistiniu laikotarpiu. Šalia – senovės Romos laikais klestėjęs Erimnos miestas, kurio griuvėsių fragmentai randami iš naujo įmūryti Ormanos namų sienose.

Mūsų dienomis kaimelyje išvysite daugiau nei 150 istorinių namų, kurių dalis buvo restauruota tuo pačiu išlaikant vietos dvasią. Tik įvažiavus kvapą užgniaužia vaizdas į didžiulį kalną, kurio papėdėje rymo tradiciniai „dygliuoti“ namai, o po kiemus vaikšto naminiai paukščiai ir karvės. Akis džiugina įmantrūs stogeliai, balkonėliai, medžio raižiniais dekoruoti langai, lentinės tvoros ir gatvės nostalgiškais pavadinimais: Kalvių, Kavos pardavėjų, ir pan.

Kaimelyje pamatysite ir vynuogynų, o rugpjūtį rengiamas tradicinis Vynuogių festivalis. Džiugu, kad Ormanos savivaldybė ruošia ir įgyvendina projektus kaimo gamtiniam ir kultūriniam paveldui išsaugoti.

Pakeliui įsikūręs taip pat ilgus metus skaičiuojantis Sarihadžilar kaimas pasitinka nedidele jaukia mečete. Iki mūsų dienų čia nuolat gyvena 5–6 šeimos, tačiau vasarą suguža stovyklautojų ir iš kitų miestų. Pasivaikščioję rasite keistas apvaliastoges iš žemės kylančias struktūras. Tai – cisternos lietaus vandeniui surinkti. Kaimelyje išvysite nemažai akmenų krūsnių: taip savo amžių baigia be rišamųjų medžiagų pastatyti gyvenamieji namai.

Visai kitokia patirtis jūsų laukia Altinbešik (pažodžiui „auksinis lopšys“). Tai 1966 m. turkų geologo atrastas urvas, kuris savo pavadinimą bus gavęs dėl tam tikrų nugelstančių augalų ir lopšio formos gamtinės įdubos. Urve telkšo didžiausias Turkijos požeminis ežeras, Europoje jis – trečias. Šis kelių lygmenų vandens telkinys yra susidaręs prieš daugybę milijonų metų karstinių procesų metu. Ištirta, kad atšakos driekiasi apie 2500 metrų. Urvas prasideda 125 m ilgio ežeru, kurio gylis kai kuriose vietose siekia 15 metrų. Čia patekti galima tik vasarą ir rudenį, nes kitais metų laikais prisipildo vandens. Požeminio ežero viduryje pamatysite natūraliai susiformavusį akmens „tiltą“, pasigrožėsite stalaktitais, stalagmitais ir travertinų terasomis. Tik pagalvokite – įplaukdami į urvą įplaukiate į pačią Tauro kalnų širdį!

Lankytojams atvira 200 metrų ilgio urvo dalis, tad kelionė ja truks apie 15 minučių; įlipdami į valtį turėsite užsidėti gelbėjimosi liemenę; vidutinė oro temperatūra – 17 laipsnių. Linkime įsiklausyti į vandens lašus, tykštančius nuo irklų ir atsipalaiduoti supant kalnų didybei…

.

Informacija atnaujinta: 2026 05